Vaflinio Ledų Puodelio istorijos

Tačiau tai tikrai nereiškia, jog VLPI blogas baigiamas. Atėjus įkvėpimo priepuoliams aš pažadu dar ką nors papasakot. O kolkas reabilituosiuosi, nes po dviejų mėnesių darbo aš dar ilgai juos (vafliukus) sapnuosiu.

Linkiu geros likusios vasaros!

Su meile,

Vaiva (buvusi vafliuku kepėja, vakar baigusi darbą)

Darbo vaisius. Persiprasau uz foto kokybę. Ne visada viskas pasiseka :).

Vafliukas yra baisiai jautrus padaras, kuris turi pereiti kryžiaus kelius, kol jį ledų fabrike panaudoja pagal paskirtį. Mano, kaip atsakingos vafliukų kepėjos paskirtis yra, be abejo, prižiūrėti, kad pastarieji būtų tokie, kokių reikia - šviesios gintaro spalvos, pilnaverčiai ir traškūs.

Dirbant dvylika valandų šį atsakingą kūrybinį darbą į mano galvelę ateina visokių daugiau mažiau protingų minčių. Ypač produktyvus metas tokioms mintims yra naktinė pamaina. Taigi, čia aš mėginsiu realizuoti savo genialumą.

Vaflinio Ledų Puodelio sudėtis kolkas tegul išlieka paslaptimi. Nieko baisaus ten nėra, nesigąsdinkit. Tiesiog tešla, su kuria Atsakingieji Darbuotojai kartais turi daug problemų, linksmų ir nelabai nutikimų.

Pačių vafliukų būna visokių. Gal kokie 90% atsiduriančių Jūsų rankose yra kaip tik tokie, kokie ir turi būt. Likusioji dalis iki Jūsų neatkeliauja. Šiandien apie juos ir papasakosiu.

Pirmoji brokų rūšis (dažniausiai pasitaikantys) - Nepilnavertiškieji, dar kitaip vadinami Kiaurais. Tai padarai, kurie dėl mums nežinomų priežasčių būna su skylėtais šonais, arba “nukramtytais” kraštais. Paslaptį, kodėl taip atsitinka žino tik fabriko siela - mechanikas, kuris kartais mus išgelbėja nuo didelio Nepilnavertiškųjų antplūdžio. Pastarieji, deja keliauja į maišą, kurį mes traiškome traiškome ir visais įmanomais būdais brokuotuosius bandome atversti į pradinę miltų stadiją (to mums kolkas nėra pavykę padaryt. Žmonės sako, jog per mažai stengiamės…).

Antroji brokų rūšis - Double Trouble (mano mėgstamiausieji). Taip jau kartais išeina, jog pirmu kartu neiškritę vafliukai būna vėl pripilami tešlos ir taip tampa dvigubai storesni. Tai nereiškia jog jie tampa nebevalgomi, tačiau jie būna kietesni, rudesni ir netinkami paleisti į “plačiuosius vandenis”. Šie, jei nebūna suvalgyti Atsakingų Darbuotojų, su Nepilnavertiškaisiais atsiduria tame pačiame maiše.

Trečioji rūšis - Sudegėliai. Šitie patys nemaloniausi. Ne gana to, kad būna rudi kaip velniai, jie dažniausiai ir baisiai karšti. Juos netyčia ilgiau palaikę rankose, Atsakingi Darbuotojai kartais nusisvilina nagus :).

Be brokų, siaubingajame maiše atsiduria ir kiti vafliukai. Pirmieji - Victims (aukos), kurie nukrenta nuo konvejerio ant žemės jei Atsakingasis Darbuotojas nespėja jų laiku sukraut į dėžę. (Kadangi per pamainą vien mūsų mašina pagamina daugiau nei 50 000 vafliukų, mes dėl keletos šių nelaimėlių labai nepergyvenam. Tiesa sakant, dėl jų nepergyvenam išvis :D.)

Šiam kartui pakaks.

P.S. jei Jums kartais būtų noro paragauti mūsų darbo vaisių, visada maloniai pavaišinsiu :).

P.P.S Nuotraukoje mane rasite kairėje. Dešinėje - mano kolegė Gerda, kuri tikiuosi labai neįsižeis pamačiusi čia savo veidą ;).